Naujienos

Lapkričio 23 d. Londone, vienoje pagrindinių ir įtakingiausių Jungtinės Karalystės šiuolaikinio šokio scenoje „The Place“, viešės viena talentingiausių šiuolaikinio šokio Lietuvoje kūrėjų Lora Juodkaitė. Nenuilstamai eksperimentuojanti šokėja ir choreografė į Londoną atveža du Menų spaustuvėje sukurtus šokio spektaklius: „Salamandros sapnas. Paveikslas“ bei gyvos muzikos ir šokio spektaklį „Trimatrix. Trys judėjimai“. Spektakliai bus rodomi „The Place“ teatre (17 Duke‘s Road, London) lapkričio 23 d. 20 val., jų trukmė – 45 ir 40 min. Bilietų rezervacija telefonu 020 7121 1100 arba www.theplace.org.uk

Trisdešimtmetė šokėja priklauso jaunajai šiuolaikinio šokio kūrėjų kartai Lietuvoje, kuri po studijų užsienyje grįžo į Lietuvą toliau ieškoti savo kelio, kurti ir dalintis įgytomis vertybėmis su kitais. Lora Juodkaitė per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje suspėjo pastatyti penketą spektaklių, buvo apdovanota aukščiausiu Lietuvoje scenos meno įvertinimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“, ėmė vadovauti šokio kolektyvui bei pritraukė būrį ištikimų gerbėjų.

Pasak spaudos, tai, ką kuria Lora Juodkaitė, šiuo metu yra įdomiausia Lietuvos šiuolaikiniame šokyje. Jos šokio etiudus ir bendrus tarpdisciplininius projektus su kitais originaliais kūrėjais – džiazo muzikantais, dainininkais, baleto šokėjais vienija kažkas sunkiai apčiuopiamo ar įvardijamo, tačiau akimirksniu atpažįstamo.

Pati šokėja tvirtina, jog „blogiausia, ką gali daryti kūrėjas – tai nustoti kurti ir pradėti galvoti, kaip gerai jam kažkas pavyko praeityje“. Tad be atvangos keliaujanti po Lietuvos ir užsienio teatrus savo „geležinėje“ dienotvarkėje ji randa laiko ne tik repetuoti ir pasirodyti, bet ir dirbti su Vilniaus dailės akademijos šokėjais bei kurti naujus spektaklius (po dviejų šiemet įvykusių premjerų jau brandina mintį statyti naują spektaklį sudegusio Kuršių Nerijos miško vietoje).

Londone žiūrovai išvys du spektaklius. Vieno veiksmo šokio monospektaklį „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (spektaklio koprodiuseris Lietuvos šokio informacijos centras) Lora Juodkaitė kūrė kartu su  dabar režisuojančiu vienu garsiausių Lietuvos aktorių Valentinu Masalskiu.  Šie du skirtingų kartų ir patirčių, bet giminingų sielų menininkai sukūrė netradicinį šokio ir muzikos veiksmą, gimusį iš idėjos apie amfibijos salamandros, gebančios atsiauginti prarastas galūnes, mito. Viduramžiais tikėta, kad ši itin nuodinga amfibija yra ugnies deivė. Šokio spektaklyje gretinama grubi ir šalta estetika su karštu ekspresyvumu, muzika su tyla, bjaurumas su grožiu, natūralumas su dirbtinumu, žmogiška baimė su gaivališka stichija.

Šis diptichas pelnė „Auksinį scenos kryžių“ ne tik choreografei, bet ir kompozitoriui Mariui Baranauskui. Jo spektakliui sukurta muzika yra lygiavertis spektaklio veikėjas, papildantis salamandros judesius, klaidžiojantis tarp Viduramžių giesmės ir modernios elektronikos.

Gebėdama šokti net pirštų galais ir stuburo kauliukais, Lora virsta tai aplinką tiriančiu begalviu ropliu, tai į transą įėjusiu dervišu, tai drugelio „lėliuke“, bijančia palikti kokoną, tai laikrodžio rodykle, tai muzikinės dėžutės lėle. Virsmas – spektaklio pagrindinė tema.

Antrajame spektaklyje „Trimatrix. Trys judėjimai“ šalia Loros scenoje – du baleto šokėjai (Andrius Žužžalkinas ir Igoris Zaripovas) bei gyvai grojantis savo paties išrastais vario ir stiklo gaubliais džiazo muzikantas perkusininkas Tomas Dobrovolskis. Tai labai lakoniškas aiškios struktūros šokio kūrinys, kuriame viskas – nuo kostiumų ir judesių iki scenografijos – logiška, tikslu, simetriška. „Trimatrix“ remiasi trimis polimetrinėmis muzikos linijomis, trimis skirtingomis kryptimis judančiais šokėjais, kurių kiekvienas įkūnija vieną iš trijų gamtoje egzistuojančių vandens pavidalų: garus, ledą, skystį.

Žiūrovų dėmesį traukia ir gyvai scenoje nenuspėjamas garsų ir ritmų sekas kuriantis muzikantas Tomas Dobrovolskis, kurio besiliejančios emocijos sudaro kontrastą šokėjų judesių tikslumui ir pabrėžtinam choreografijos schematiškumui.

Nors abu spektakliai labai skirtingi, išlieka savitas choreografės braižas, rituališkas šokio suvokimas ir emocinis krūvis. Loros kūryba siejasi su pirmapradžiu judesio sakralumu, su šokio kaip meditacijos, kaip bendravimo, kaip esminio žmogaus poreikio judėti būviais.

Jaunus menininkus kuruojantis Vilniaus scenos menų centras Menų spaustuvė, kuriame sukurti abu Loros Juodkaitės spektakliai, atveža šiuos spektaklius į Londoną bendradarbiaudamas su FEEAST - Centrinės ir Rytų Europos menų festivaliu (www.feeast.com) bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Spektakliai bus rodomi „The Place“ teatre (17 Duke‘s Road, London) lapkričio 23 d. 20 val., jų trukmė – 45 ir 40 min. Bilietų rezervacija telefonu 020 7121 1100 arba www.theplace.org.uk

Citatos:

Savitas kūrėjos braižas, individualus realybės pajautimas, perteikiamas rituališku judesiu. Ir tuo pat metu – jokio pasikartojimo ar nuspėjamumo, jokių formulių ar eksploatuojamų schemų, asocijuojamų su konkrečiu vardu. Greičiau šis vardas yra kokybės ženklas, žadantis kaskart vis kitokį neįprastą patyrimą, nulemtą neprognozuojamo dalyvaujančių kūrėjų energetikos sąskambio, atsirandančio tik čia ir dabar.

Jurijus Dobriakovas, Lora Juodkaitė: “Turime perduoti savo vertybes kitiems, kad jos neišnyktų po mūsų”, www.eb.lt

Lora Juodkaitė hipnotizavo fantastiškais, antžmogiškais šokėjos sukiniais, juo labiau traukiančiais akį, nes greta techninės meistrystės buvo galima justi ir maksimaliai jos transliuojamą dvasinę energiją, įskeliamą ir vis intensyvėjančią susijungus technikai, artistiškumui ir įtikėjimui savo menu – o tai retai įvyksta šiuolaikinio šokio seansuose.

Helmutas Šabasevičius, „Teatro festivalis Telšiuose. Antroji diena“, www.balsas.lt