Londone klasikinės muzikos koncertu prisimintas diplomatas Chiune Sugihara
2014 m. balandžio 9 d. Londono lietuvių, japonų, britų ir žydų bendruomenės susibūrė draugėn, kad dar kartą prisimintų iškilų japonų diplomatą C. Sugihara.
Klasikinės muzikos koncertas-vakaras, organizuotas LR ambasados kartu su Santaros-Šviesos klubu bei remiamas Britanijos žydų atstovų tarybos ir Japonijos atstovybės Londone, pritraukė gerokai per šimtą klausytojų. Susirinkusieji Goldsmiths universiteto koncertinėje salėje turėjo progą išgirsti muzikinio Trio (Orphic Trio: R. Vingras – fortepijonas; A. Mundy – violončelė; O. Papafilippou – smuikas) atliekamus žymių kompozitorių B. Kutavičiaus, D. Šostakovičiaus ir Rentaro Taki kūrinius.
Klasikinės muzikos vakare skambėjo ir šių dienų diplomatų, visuomeninių organizacijų ir iškiliojo Japonijos imperijos pareigūno amžininkų įžvalgos ir prisiminimai. „C. Sugihara nepaprasto atsidavimo žmoniškumui pavyzdys. Diplomato narsa padėjo tūkstančiams žydų išvengti nacių vykdytų žiaurumų. Šiandien tinkama proga prisiminti visus, kurie, kaip ir buvęs Japonijos vicekonsulas Kaune, nepabūgo gresiančių represijų ir liko ištikimi humanizmo idealams. Norėčiau pažymėti, kad virš 800 lietuvių yra pripažinti pasaulio teisuoliais, kurie antro pasaulinio karo metais gelbėjo žydus“, sakė ambasadorė Asta Skaisgirytė Liauškienė.
Į klasikinės muzikos koncertą-vakarą specialiai iš Kauno atvyko Sugiharos namų įkūrėjas ir valdybos pirmininkas R. Garbaravičius. Prisiminimais apie iškilųjį diplomatą taip pat dalinos Japonijos ambasadoriaus pavaduotojas A. Miyajima, Britanijos žydų atstovų tarybos pirmininkas V. Wineman. C. Sugiharos biografiją pristatė tuometinėje Japonijos imperijoje, Mandžūrijoje, gyvenęs Britų - lietuvių draugijos narys A. Faiman. Renginį vedė pianistas, Trio narys, Rimantas Vingras ir Londono Goldsmiths universiteto atstovė Yoshie Omata.
Chiune Sugihara - Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, išdavinėdamas „gyvenimo vizas“ į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo.