*alt_site_homepage_image*
lt
en

Naujienos

RSS

K.OSTRAUSKO"VAIŽGANTAS" ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIOJE

 

Šis spektaklis apie mūsų tautos iškiliausią šviesuolį, lietuvių literatūros klasiką, nepriklausomybės, lietuvybės, tautinės kultūros, patriotizmo puoselėtoją, aistringą publicistą, kanauninką Juozą Tumą – Vaižgantą.

Įstabaus talento, Lietuvos nusipelnęs aktorius, kino ir teatro aktorius Ferdinandas Jakšys, su didele menine jėga, įtaiga atkuria K. Ostrausko pjesės daugiabriaunį, žėruojantį sodriais posakiais, besirūpinantį tėvynės reikalais, Vaižgantą.

Kanauninkas prisipažįsta, kad yra buvęs ultraliberalas, progresistas, taučius, arogantas, modernistas, priklausęs tautininkų partijai, tačiau:

„Oi, kokią dūdą reikės pūsti! Bet aš, kad ir žinodamas nepapūsiu, kaip man bus liepta. Laisvė – tai siela, kuri mane gaivina. Tiek valstybė yra verta, kiek ji pati įsigali. Lietuvos troboj pasidarė nebegeras oras. Esame suskilę į daugybę valstybėlių: tauta sau, valdžia sau. Ir nežinai katras socialpardavikas, katras socialgeradaris. Politika mus visus nuvarys...
Dieve, ar tu esi kokios nors partijos? Jeigu nesi – tai ir nebūk! Aš aukščiau politikos esu. Kairiesiams aš juodašimtis klerikas. Krikdemams – parmazonas, o man visi geri – visus myliu, bile tiktai dirbtų ir tarnautų Lietuvos pažangai. O aš lietuviu gimiau ir mirsiu, toks buvau ir nieko man nepadarysit. Susirūpinęs, kad kitos šalys jaunuomenę iš mūsų suvargusios tėvynės išvilioja: ’Sustokit, pablūdėliai, neapleiskit mūsų Tėvynės. Ten gera, kur mūsų nėra‘”.

Žiūrovas aktoriaus Ferdinando Jakšio asmenyje susitiks su to meto iškiliomis asmenybėmis: poetais A. Baranausku, J. Maironiu, A. Venslovu, J. Basanavičiumi, rašytoju K. Korsaku, vyskupais J. Staugaičiu ir M. Reiniu, prof. V. Biržiška ir... Vaižganto numylėtiniu šuneliu Kauku.

Dr. doc. Juozas Lapienis

 

Dramaturgas Kostas Ostrauskas iš paties Vaižganto raštų, kūrybos, atsiminimų sudarė monodramą „Vaižgantas”. Aktorius Ferdinandas Jakšys suaugo su Vaižgantu. Su kokiu giliu įsijautimu ir taip nemeluotai aktorius veda Vaižgantą visu jo gyvenimo keliu. Su didele meile aktoriaus lūpomis Vaižgantas kalba apie meilę gimtinei, Tėvynei. Pakėlęs į viršų stipriai ištiesetą ranką ir atidaręs pirštus šaukė: „šviesos, šviesos, šviesos!” Aktoriaus ranka tarsi simbolizavo Amerikos laisvės statulą. Aktorius
F. Jakšys nevaidino Vaižganto, bet juo gyveno. 

Petras Maželis, Los Andželas „Draugas”, 1997

 

Manau, kad po šio spektaklio, reali istorinė Vaižganto asmenybė daugeliui žiūrovų labai ilgai asocijuojasis su F. Jakšio sukurtu personažu.

Gediminas Butkus

 

Gerbiamas Aktoriau! Buvau sujaudintas ir sužavėtas. Nuostabu, kad toje monologų srovėje Jūs randate tiek naujų Vaižganto pavidalų. Atsiveria ištisi mūsų kultūros klodai. Sukrečianti pabaiga. Joks mokytojas nepajėgs taip perteikti Vaižganto asmenybės grožio, kaip padarote Judu su K. Ostrausku. 

Ištrauka iš prof. Vyt. Kubiliaus laiško, 1995, Vilnius

 

1995 m. aktorius Ferdinandas Jakšys paskelbtas geriausiu dramaturgijos lauretu už Vaižganto vaidmenį K. Ostrausko monodramoje „Vaižgantas”. Aktorius F. Jakšys į Ameriką atvežė “Vaižgantą” ir suteikė mūsų tautiečiams dvasinę puotą.

Ed. Šulaitis, Los Andželas „Draugas”, 1997