Naujienos

Liutauras Degėsys yra baigęs psichologijos ir filosofijos studijas Vilniaus universitete, yra filosofijos mokslų daktaras. Vėliau stažavosi Prahos ir Budapešto universitetuose, tobulinosi ir dėstė Švedijoje bei JAV.

L.Degėsys yra išleidęs 8 poezijos knygas: “Žalias Paukštis” (1984), “Meilės Akys” (1985), “Rugsėjo Žvaigždė” (1989), “Tai Naktis” (1990), “Iš Niekur” (1995), “Žvėrynas” (1998), „Žvėrynas. Žolynas“ (2006-2007), „Miego gėlės“ (2008).

L.Degėsys yra trijų filosofinių esė rinktinių „Kelionė į ten ir atgal“( 2007), „Kitaip nei kitaip“ (2008) ir „Prisiminimų prisiminimai“ (2010) autorius. Yra parašęs 7 vadovėlius suaugusiųjų mokymui, vidurinėms ir aukštosioms mokykloms.

Šiuo metu L.Degėsys yra Lietuvos Edukologijos universiteto Filosofijos katedros vedėjas. Jo mokslinių tyrimų kryptis – socialinė filosofija, meno filosofija ir ugdymo filosofija. L.Degėsys taip pat yra Lietuvos rašytojų sąjungos Valdybos narys, LATGA Tarybos narys.

Londone L.Degėsis svečiuosis šiuose renginiuose:

Kovo 20 dieną, trečiadienį, 19.00 valandą lietuviškame knygyne „Knygnešys“ (Lituanica Shopping Center, 2 aukštas, Becton Retail Park, Alpine Way, E6 6LA) vakaras su autoriumi. Visi mėgstantys skaityti kviečiami atvykti drauge su vaikais.

Kovo 22 dieną, penktadienį, 17.00 valandą ir kovo 23 dieną, šeštadienį, 12.00 valandą Barkinge bus rodomas spektaklis vaikams pagal Liutauro Degėsio poezijos knygą „Žolynas – žvėrynas“.
Daugiau informacijos: http://www.ltlt.lt/spektaklis/

...nuostabiausia, kad žmogiškos sąmonės dėka pasaulyje yra daugybė pasaulių. Kiekvienas žmogus turi galimybę rinktis, kuriame pasaulyje jis norėtų gyventi: vieni gyvena mokslo, religijos, kiti – meno, treti meilės ar neapykantos ar politikos ar sporto pasaulyje. Kiekvienas žmogus kurį nors iš šių pasaulių pasirenka kaip pagrindinį – tas pasaulis tuomet yra jo namai. Kituose pasauliuose žmonės tik apsilanko, pabūna, pasisvečiuoja, bet anksčiau ar vėliau grįžta namo – į savo pasirinktą pagrindinį pasaulį...

...didžiausia kultūros klasta yra ta, kad jos negali panorėjęs sukurti, sugalvojęs – pagerinti, iš anksto suplanavęs – pakeisti į geresnę. Kultūra yra tai, iš ko negali išsivaduoti, kultūra yra tai - ko negali išvengti. Ji tiesiog yra. Žmogus visada yra kokioje nors kultūroje, o kultūra, savo ruožtu, yra puikus visuomenės sėkmingumo detektorius. Ir racionaliausia ką galima padaryti – tai stebėti ir reaguoti į kultūros siunčiamus signalus. Ji siunčia signalus apie žmonių nuostatas, įpročius, sugebėjimą prisitaikyti ir keistis. Kitą sykį ir gaila, ir gėda, kad ji yra tokia kokia yra, kartais gal norėtųsi, kad jos geriau visai nebūtų. Ir tuomet tai yra tiesiog tokia kultūra, kuri siaurina akiratį, pančioja, neleidžia į gyvenimą ir save pažvelgti iš šalies. Kultūroje visuomet slypi galimybė išlaisvinti žmogų, padėti susigaudyti gyvenime, galimybė ugdyti skonį, distanciją, pasitikėjimą savimi ir kritiškumą. Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę. Dažniausiai tai yra net ir ne kažkoks konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija. Jei norite - tai yra trūkumo jausmas...