Naujienos

Lapkričio 20-22, lapkričio 26-gruodžio 8, 2009. Baltijos kelias buvo unikali akcija, į beveik 600 km. ilgio Baltijos kelio grandinę sukvietusi beveiki milijoną Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių, šitokiu būdu pareiškusių savo siekį kovoti už demokratiją, laisvę ir nepriklausomybę. Ji buvo skirta paminėti 1939 m. rugpjūčio 23 d. slapta pasirašytų Molotovo - Ribentropo paktų 50-ąsias metines, sąlygojusias Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių praradimą. Keturiasdešimties  fotografijų paroda, fiksuojanti šį įvykį, kurią parengė Latvijos užsienio reikalų ministerija, lapkričio 20-22 bus rodoma Velso tarptautinių reikalų centre Kardife, o nuo lapkričio 26 iki gruodžio 8 d. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke Londone.

Michailo Gorbačiovo pradėtame sovietinės sistemos reformavime ypatingą vaidmenį turėjo istorinių totalitarizmo nusikaltimų iškėlimas. Vienas iš tokių nusikaltimų buvo slaptos SSRS sutartys su nacių Vokietija dėl įtakos sferų pasidalijimo. Tos sutartys padėjo pagrindą stalininės imperijos išplėtimui Vidurio Rytų Europoje. Ypač tai aktualu buvo trims Baltijos tautoms – estams, latviams ir lietuviams. Jos tų susitarimų išdavoje neteko savo valstybių.

Kai tik nustojo veikti sovietinis represinis aparatas, visuose trijuose Baltijos kraštuose natūraliai buvo pradėtas kelti nacionalinio suvereniteto atkūrimo klausimas. Tam klausimui spręsti susikūrė masiniai judėjimai. Estijoje susibūrė galingas tautos judėjimas Liaudies frontas (Popular Front); kiek vėliau tokie pat judėjimai buvo įkurti ir Latvijoje (Latvijas Tautas Fronte arba LTF - Liaudies frontas) bei Lietuvoje (Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis).

 1988 m. rugpjūčio 23 d. daugiatūkstantiniuose mitinguose Vilniuje, Rygoje bei Taline buvo viešai atskleistas 1939 m. pasirašytų Molotovo - Ribentropo paktų nusikalstamas turinys. 1989 m. pavasarį vykusiame SSRS Liaudies deputatų suvažiavime trijų Baltijos tautų atstovai reikalavo paktų teisinio įvertinimo.

Nors Liaudies deputatų suvažiavime ir buvo sudaryta komisija, tačiau jos darbas vilkintas. Sąjunginė valdžia akivaizdžiai ignoravo Baltijos tautų suvereniteto siekį. Procesų Sąjungoje eiga liudijo, kad nėra aiški nei nacionalinių, nei apskritai demokratinių teisių perspektyva. Tokioje situacijoje baltų judėjimai, menant 50-ąsias garsiojo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. organizavo masinę demonstraciją; šitaip susidarė taiki 600 km. žmonių rankų grandinė, nusitęsusi nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Ši taiki demonstracija atkreipė viso pasaulio dėmesį, ir sukėlė nuostabą.

Įspūdinga Baltijos šalių grandinė, plintanti tarptautinė parama ir istorinės tiesos atskleidimas privertė SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą pripažinti, kad 1939 m. nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų Sąjungos slapti susitarimai neturi juridinės galios. Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Estijos, Latvijos ir Lietuvos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse bei pačioje Sovietų Sąjungoje.

2009 metų liepos pabaigoje Baltijos kelias buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties registrą.

Paroda „Baltijos kelias, kuris sukrėtė pasaulį“ buvo rengiama įtraukiant daugelį fotografų, fiksavusių šį reikšmingą įvykį. 40 atrinktų fotografijų liudija istorinio laiko intensyvumą ir tvyrojusias emocijas. Kiekviena fotografija yra istorija apie tautų ir žmonių likimą, apie mūsų kolektyvinę atmintį ir istorinį sąmoningumą.

Kuatorius: Ilmaras Zlotinis