Naujienos

 Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas balandžio 19 dieną telekonferencijoje su Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių bendruomenės komisijų posėdžio dalyviais pasisakė Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo tema.

V.Ušackas pabrėžė, kad svarbu pripažinti takoskyrą tarp dvigubos pilietybės suteikimo imigrantams į Lietuvą ir emigravusių iš Lietuvos LR pilietybės išlaikymo. Jis pažymėjo, tarptautinės ekonominės realijos, didžiulė pasaulinė konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos, privers mus anksčiau ar vėliau peržiūrėti ir liberalizuoti migracijos į Lietuvą nuostatas su tikslu pritraukti reikiamą darbo jėgą, o ateityje net svarstyti ir dvigubos pilietybės imigravusiems į Lietuvą klausimą. Tačiau šiandien didžiausios svarbos uždavinys yra spręsti dvigubos pilietybės problemą emigravusiems/ išvykusiems iš Lietuvos piliečiams bei jų vaikams, gimusiems užsienyje. „Globaliniame kontekste esame nedidelė tauta ir negalime sau leisti atsisakyti savo piliečių“- pažymėjo ambasadorius. Jis akcentavo pilietybės instituto kaip asmens ir valstybės ryšio nepertraukiamumą, nuolatinumą bei šio specifinio ryšio nepriklausomumą nuo piliečio pasirinktos gyvenamosios vietos. Ambasadorius paragino šiandien galvoti apie Lietuvos – stiprios valstybės ateitį, jos įtaką ir konkurencingumą globaliame pasaulyje bei svarbą nenutraukti abipusio ryšio - atimant Lietuvos Respublikos pilietybę - su emigravusiais iš Lietuvos ir įgijusiais kitos šalies pilietybę. Konstitucijos 32 straipsnis įtvirtina Lietuvos Respublikos piliečio laisvę laisvai ir nekliudomai pasirinkti gyvenamąją vietą, išvykti iš Lietuvos ir grįžti į Lietuvą[1]. Tai nepaprastai svarbi piliečio teisė ir valstybės pareiga šią teisę užtikrinti. Tačiau, piliečiui išvykus iš Lietuvos ir įgijus kitos valstybės pilietybę, ši Konstitucijos norma yra apribojama Pilietybės įstatymo nuostata apie pilietybės netekimą[2]. Kreipdamasis į Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės narius, V.Ušackas sakė: “Noriu ypatingai atkreipti Jūsų dėmesį į Konstitucinio teismo konstatuotą pilietybės instituto kaip asmens ir valstybės ryšio nepertraukiamumą, nuolatinumą bei šio specifinio ryšio nepriklausomumą nuo piliečio pasirinktos gyvenamosios vietos[3]. Esu giliai įsitikinęs, jog nėra jokio pagrindo sieti asmens pilietybės su jo integracijos į pasaulinę visuomenę laipsniu. Manau, kad nėra argumentų, pagrindžiančių teisinę galimybę vienašališkai atimti konstitucinę teisę į pilietybę. Tuo tarpu šiuo metu įstatyme įtvirtinta nuostata, jog pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę iš esmės keičia pilietybės kaip dvipusio – asmens ir valstybės – ryšio principą.“ Siekiant užtikrinti šio ryšio tęstinumą, ambasadorius V.Ušackas pasiūlė Seimo nariams svarstyti galimybę papildyti Konstitucijos 32 straipsnį nuostata, kad “nei vienas pilietis Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimimu, negali netekti prieš savo valią”. Tuo Lietuvos Respublikos Seimas patvirtintų, kad joks įstatymas negali apriboti Konstitucijos garantuotos teisės į pilietybę, įgytą gimimu. Ambasadorius pasiūlė priimti ir kitus įstatyminius pakeitimus, kurie: 1) įtvirtins pilietybės įgijimą gimimu, jei bent vienas iš tėvų yra LR pilietis; 2) suteiks teisę LR piliečiams, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, neprarasti LR pilietybės.Ambasadorius kalbėjo, jog ateityje norėdami sėkmingai konkuruoti globalioje žinių ekonomikoje turėsime skirti didesnį dėmesį kvalifikuotos darbo jėgos vystymui Lietuvoje bei jos prisiviliojimui iš kitų kraštų. Tačiau šiandien neatidėliojant reikia spręsti emigrantų iš Lietuvos ir jų vaikų, gimusių užsienyje, dvigubos pilietybės problemą. Visa tai turi būti padaryta vardan Lietuvos valstybės ir vieningos lietuvių tautos ateities.

[1] LR Konstitucija, 32 straipsnis. Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik kaip įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.[2] Pastaba. Konstitucijos 32 str. kalba tik apie „piliečio“ teisę, taigi tuo netiesiogiai pripažįsta, kad „piliečiui“ netekus LR pilietybės pagal įstatymą, šis „pilietis“ tampa „lietuviu“.[3] LR Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.

pasisakymas ( 66.5 kb )