Naujienos

Londono Karališkajame Menų Koledže kovo 7-ą dieną atidaroma paroda No one lives here, kurią pristato šiuolaikinio meno kuravimo studentai, tarp kurių yra ir dvi lietuvės – Justė Kostikovaitė ir Augustina Matusevičiūtė.

Šiais metais Londono Karališkojo Menų Koledžo šiuolaikinio meno kuravimo kurso paroda švenčia savo 20-metį. Baigiamasis šių metų projektas No one lives here kvestionuoja skaitmeninių vaizdų judėjimą, prasiskverbiantį į visas šiuolaikinio gyvenimo sferas. Parodoje taip pat bus pristatoma Pionen White Mountain duomenų centras Stokholme, dar žinomas kaip WikiLeaks serverių vieta. Parodoje rodoma archyvinė medžiaga, architektūros planai ir vaizdai sugretins Pionen duomenų centro plėtros procesus su skaitmeninių duomenų srauto augimu.

Parodoje eksponuojami menininkų Neil Beloufa, Mosireen Collective, David Raymond Conroy, Aleksandra Domanovic, S Mark Gubb, Raphael Hefti, Jill Magid, Shana Moulton, Hito Steyerl, Jack Strange darbai.

Su kuratore J. Kostikovaite kalbasi Aušra Genytė:

Kokios pagrindinės parodos gairės?

Per paskutinius kelis dešimtmečius pasikeitė asmeninės bei socialinės dalyvavimo viešojoje bei privačioje erdvėje taisyklės. Šis pokytis yra susijęs su vaizdų perprodukcija, socialiniais tinklais, atviro kodo duomenų bazėmis bei pilietiniais tyrimais, publikuojamais internete. Pasitelkus skulptūrą, instaliacijas, judančius vaizdus ir performansus parodoje bus analizuojami skaitmeninio gyvenimo paradoksai.

Kokia jūsų pačios nuomonė apie skaitmeninius pokyčius, įsiskverbusius į mūsų kasdienybę?

Mano nuomonė kinta taip pat greitai, kaip mano kasdienybė ir skaitmeniniai pokyčiai, kurie ją lemia. Sunku atskirti, kurie potyriai yra tikrieji, o kurie – medijuoti. Vaikystėje mano stipriausi pojūčiai buvo žiūrint televiziją. Šešerių metų jau žinojau, koks galėtų būti tobuliausias objektas – delno dydžio televizoriukas, kurį galėčiau žiūrėti visur ir visada. Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai ir aš galiu mėgautis tuo televizoriuku savo delne. Neseniai žiūrėjau BBC dokumentinį filmą, režisuotą Adam Curtis,  – All Watched Over by Machines of Loving Grace. Tokie filmai, įvairūs straipsniai, 4chan.org svetainė bei Facebook nuolat performuoja mano, atrodo, jau nusistovėjusį nekritinį požiūrį į skaitmenines technologijas. Pati jaučiuosi visiškai nuo jų priklausoma, pavyzdžiui, nuo išmaniojo telefono ar nuo Facebook.

Kodėl nusprendėte pasirinkti meno kuravimo specialybę?

Esu baigusi teisės ir verslo bei vadybos studijas, dirbusi marketinge, o kuravimas suviliojo savo neapibrėžtumu, artumu tiek filosofijai, tiek vizualinei kultūrai bei meno teorijai, kurioje kartais atrandu sankirtų su teisės teorija. Taip pat domiuosi šiuolaikinio meno kolekcionavimu, o tai artima vadybai.

Kokį lankytoją paroda labiausiai įtrauks, sudomins?

Karališkojo Menų Koledžo parodos įprastai sutraukia nemažai Londono meno profesionalų. Tikimės kad ir šį kartą susirinks kuratoriai, menininkai, architektai, dizaineriai, akademikai ir studentai iš Goldsmiths, Chelsea, Slade ir Central Saint Martins koledžų.

Parodos atidarymas – kovo 7 d., 18.30-21.00 val.

Royal College of Art Galleries, Kensington Gore, London SW7 2EU

Paroda veiks: kovo 8-24 d. 10:00-17:30 val. kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

Su Karališkuoju Menų Koledžu savo karjerą sieja ir daugiau lietuvių, jame studijavo architektė Justina Klybaitė, menininkas ir dizaineris Julijonas Urbonas, grafikos dizaineris Povilas Utovka, fotografė Indrė Šerpytytė, šiuo metu studijuoja menininkė Lina Lapelytė.