Naujienos

Miela Lietuvos piliete, Mieli “Delfi” skaitytojai, Dėkoju už Jūsų laišką bei už „Delfi” portalo lankytojų komentarus, pastabas ir kritiką. Kaip Lietuvos Respublikos Ambasadorius Jungtinėje Karalystėje esu susirūpinęs Jūsų ir kitų Lietuvos Respublikos piliečių nepasitenkinimu ambasados konsulinio skyriaus veikla, todėl nors, remiantis teisės aktais, neprivalome reaguoti į nepasirašytus - anonominius piliečių skundus, jaučiu pareigą atsakyti į Jūsų atvirame laiške iškeltas problemas.

Konsulinio skyriaus darbą laikau viena prioritetinių Lietuvos Respublikos ambasados Londone veiklos sričių, ypač turint galvoje nuolat didėjantį į Jungtinę Karalystę atvykstančių Lietuvos Respublikos piliečių skaičių ir jų bei jų vaikų rūpesčius, ir tokiu būdu ypač išaugusį konsulinių paslaugų poreikį. Dažnai primenu sau ir kolegoms, kad po Europos Sąjungos plėtros ambasada Londone yra ne tik diplomatinė atstovybė Jungtinėje Karalystėje, bet ir lietuvių merija/savivaldybė šioje šalyje.

Iš savo darbuotojų visuomet reikalauju supratimo, pakantumo ir pagarbos besikreipiantiems į Lietuvos Respublikos ambasadą. Tad jei Jus ar kitus Lietuvos Respublikos piliečius įžeidė ambasados pareigūnų elgesys, prašau priimti nuoširdų atsiprašymą mano ir visų ambasadoje dirbančių kolegų vardu.

Antra vertus, norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gali gyventi net iki 200 000 Lietuvos Respublikos piliečių, kurie dažnai kreipiasi į Lietuvos Respublikos ambasadą Londone su įvairiausiais konsuliniais klausimais. Šeši konsulinio skyriaus pareigūnai dirba ilgas valandas, siekdami patenkinti vis didesnį Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių konsulinių paslaugų poreikį. Esu labai dėkingas visiems konsulinio skyriaus darbuotojams už jų nuoširdų darbą gerinant konsulinių paslaugų kokybę Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems seserims ir broliams - Lietuvos Respublikos piliečiams.

Reaguodamas į didėjančius lankytojų srautus, konsulinis skyrius pailgino priėmimo valandas, kasdien nustatė laiką, skirtą dokumentų atsiėmimui, priėmė papildomų konsulinių darbuotojų, tačiau to vis tiek nepakanka, kad galėtume kiekvieną į konsulinį skyrių besikreipiantį Lietuvos Respublikos pilietį priimti jam patogiu metu. Apgailestaujame, tačiau negalime piliečių konsuliniais klausimais priimti visą darbo dieną – pasibaigus priėmimo valandoms, konsuliniai pareigūnai ne tik turi sutvarkyti rytą priimtus dokumentus, tačiau Lietuvos Respublikos piliečių labui atlikti ir kitas konsulines funkcijas: suteikti pagalbą mirties, nelaimingų atsitikimų atvejais, išduoti Lietuvos Respublikos vizas, atlikti notarinius veiksmus ir t.t.

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Respublikos ambasada jau kitais metais persikels į naujas, erdvesnes patalpas, kuriose galėsime užtikrinti tinkamesnį Lietuvos Respublikos piliečių aptarnavimą.

Kita vertus, manau, kad nei naujos patalpos, nei papildomos investicijos į techninę bazę bei žmogiškuosius resursus neturės prasmės, jei Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojų ir į ambasadą besikreipiančių Lietuvos Respublikos piliečių nesies abipusė pagarba ir tarpusavio supratimas bei jeigu artimiausiu metu nesugebėsime inicijuoti iki šiol egzistuojančių kai kurių šiandienos realijų neatitinkančių teisės normų skubios revizijos  ir teisės aktų  tobulinimo.

Visiškai pritariu Jūsų nuomonei, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kreipęsis į ambasadą, privalo būti aptarnautas mandagiai, su derama pagarba, jam turi būti suteikta kompetentinga informacija jį dominančiu klausimu. Atitinkamo nusiteikimo, supratingumo ir pagarbos savo funkcijas atliekančiam konsuliniam pareigūnui drįstame prašyti ir iš į ambasadą besikreipiančių piliečių. Prašytume Lietuvos Respublikos piliečių ir atsakingiau pasiruošti vizitui į konsulinį skyrių. Nuolat atnaujiname ambasados interneto puslapį http://uk.mfa.lt/ , jame rasite išsamią informaciją apie reikalingus pateikti dokumentus bei piliečių priėmimo konsuliniame skyriuje laiką. Įsigilinę į tai, kokius dokumentus reikia pateikti ir kaip teisingai užpildyti anketas, sutaupysite savo, kitų laukiančiųjų  eilėje bei konsulinio skyriaus darbuotojų laiką.

Norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį, kad dažnai girdimi Lietuvos Respublikos piliečių priekaištai dėl ambasados konsulinio skyriaus darbo, ypač dėl kliūčių, su kuriomis piliečiai susiduria, siekdami išspręsti Jungtinėje Karalystėje gimusių vaikų pilietybės klausimą, pateikti ar atsiimti tam tikrus dokumentus, visų pirma, yra pasekmė žymiai gilesnės problemos, kuri glūdi nūdienos realijų neatitinkančių teisės aktų reikalavimuose. Bet kokiam sveiku protu besivadovaujančiam asmeniui  sunku suprasti, kodėl dviejų Lietuvos Respublikos piliečių kūdikis, gimęs užsienyje, neįgyja Lietuvos pilietybės gimimu, kodėl negalima registruotu paštu grąžinti išduoto paso ar išduoto laikino kelionės dokumento, kodėl Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, gimusiems užsienyje kartais net iki 6 mėnesių tenka laukti pirmojo Lietuvos Respublikos paso. Tai tik keletas pavyzdžių, dėl kurių visiškai pagrįstai nepatenkinti LR piliečiai. Dažnai labiausiai prieinama priekaištų, skundų, o kartais ir nemandagių tautiečių keiksmų auka tampa konsuliniai darbuotojai, kurie pasišventę   savo darbui siekia padėti besikreipiančiam į ambasadą Lietuvos Respublikos piliečiui, tačiau yra priversti laikytis galiojančių teisės normų, net ir suprasdami jų  absurdiškumą.

Siekdami tobulinti konsulinių paslaugų kokybę bei prisidėdami prie diskusijos dvigubos pilietybės klausimu atitinkamoms LR institucijoms pateikėme siūlymus dėl problemiškiausių teisės aktų, reguliuojančių konsulinę pagalbą, keitimo. Naudodamasis proga bei suprasdamas, jog tik vieša diskusija gali išjudinti būtinus, mano nuomone, politinius sprendimus konsulinių paslaugų tobulinimo klausimais, norėčiau atkreipti ir „Delfi“ skaitytojų dėmesį į šiuos siūlymus, kurie buvo persiųsti atitinkamoms Lietuvos Respublikos  institucijoms, kompetentingoms inicijuoti teisės aktų pakeitimus:

Dėl  dvigubos pilietybės.

Vienas ypatingos svarbos uždavinių yra spręsti dvigubos pilietybės problemą emigravusiems/ išvykusiems iš Lietuvos piliečiams bei jų vaikams, gimusiems užsienyje. Globaliniame kontekste esame nedidelė tauta ir negalime sau leisti atsisakyti savo piliečių. Praėjusiais metais Konstitucinis teismas konstatavo pilietybės instituto kaip asmens ir valstybės ryšio nepertraukiamumą, nuolatinumą bei šio specifinio ryšio nepriklausomumą nuo piliečio pasirinktos gyvenamosios vietos[1]. Esu giliai įsitikinęs, jog nėra jokio pagrindo sieti asmens pilietybės su jo integracijos į pasaulinę visuomenę laipsniu. Manau, kad nėra argumentų, pagrindžiančių teisinę galimybę vienašališkai atimti konstitucinę teisę į pilietybę. Tuo tarpu šiuo metu įstatyme įtvirtinta nuostata, jog pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę iš esmės keičia pilietybės kaip dvipusio – asmens ir valstybės – ryšio principą.

Siekiant užtikrinti šio ryšio tęstinumą, š.m. balandžio 19d. telekonferencijos su LR Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijų posėdžio dalyviais metu pasiūliau Seimo nariams svarstyti galimybę papildyti Konstitucijos 32 straipsnį (nerengiant Konstitucijos keitimo referendumu) nuostata, kad “nei vienas pilietis Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimimu, negali netekti prieš savo valią”. Tuo Lietuvos Respublikos Seimas patvirtintų, kad joks įstatymas negali apriboti Konstitucijos garantuotos teisės į pilietybę, įgytą gimimu. Tuo pačiu pasiūliau priimti ir kitus įstatyminius pakeitimus, kurie:

1)  įtvirtins pilietybės įgijimą gimimu, jei bent vienas iš tėvų yra LR pilietis;

2) suteiks teisę LR piliečiams, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, neprarasti LR  pilietybės.

Esu įsitikinęs, kad šiandien neatidėliojant reikia spręsti emigrantų iš Lietuvos ir jų vaikų, gimusių užsienyje, dvigubos pilietybės problemą. Visa tai turi būti padaryta vardan Lietuvos valstybės ir vieningos lietuvių tautos ateities, o taip pat ir dėl biurokratinių kliūčių, kurios apsunkina konsulinės pagalbos teikimą Lietuvos piliečiams, pašalinimo.

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo sprendimo ir pirmojo paso išdavimo terminų ir pateikiamų dokumentų.

Užsienyje gyvenantys lietuviai yra pagrįstai nepatenkinti, kad jų vaikų  pilietybės klausimas Lietuvoje sprendžiamas itin ilgai. Pagal galiojančius teisės aktus oficialus terminas nuo dokumentų pateikimo ambasadai iki paso įteikimo piliečiui gali siekti nuo 6 iki 12 mėn. Išgirdę tokį atsakymą Lietuvos piliečiai piktinasi. Daugelis iš jų sužinoję, kad pažįstami ar draugai grįžę į Lietuvą pasidaro dokumentus per kelias savaites, kaltina ambasados darbuotojus neveiklumu. Ambasados nuomone, dokumentų nagrinėjimo terminai turėtų būti įmanomai trumpinami, atsižvelgiant į šiandienos realijas ir plačiau pasitelkiant moderniąsias technologijas, atitinkamai pakeičiant norminius aktus.

Negana to, visiškai nesuprantama, kodėl Lietuvos pilietis, naudodamasis Europos Sąjungos teise laisvai judėti ir būti darbo rinkos dalyviu Jungtinėje Karalystėje, turi įrodinėti savo teisinį statusą Europos Sąjungos valstybėje. Tokio reikalavimo paso keitimo ir išdavimo tvarką nustatančiuose teisės aktuose neabejotinai reikia atsisakyti.

Dėl dokumentų  įteikimo paštu

Mūsų nuomone, siekiant pagreitinti dokumentų išdavimą, būtina supaprastinti dokumentų pateikimo/išdavimo tvarką. Suprantama, kad piliečiams sudėtinga atvykti į ambasadą kelis kartus asmeniškai pateikti ir atsiimti pasų, laikinų kelionės ir kitų dokumentų,  kaip to reikalauja dabar galiojantys teisės aktai. Juose turėtų būti numatyta galimybė, piliečiui pageidaujant,  išduotą dokumentą grąžinti registruotu paštu. Taip sutaupytume piliečių laiką, kurie dabar yra priversti  vykti į ambasadą du kartus.

Gyventojų registro duomenų centrinės bazės naudojimas

Šiuo metu konsulinis pareigūnas neturi prieigos prie Gyventojų registro duomenų centrinės bazės. Pasinaudojus infromacinių technologijų teikiamomis galimybėmis ir užtikrinus konsulinių darbuotojų prieigą prie registro, jie galėtų čia pat ambasadoje patikrinti asmens duomenis ir priimti sprendimą dėl laikinų kelionės dokumentų išdavimo tą pačią dieną.

Mieli „Delfi“ skaitytojai, dėkoju už Jūsų nuomonę, pastabas, kritiką, o taip pat ir pagiriamuosius žodžius tikrai atsidavusiai savo darbą dirbantiems ambasados Londone konsuliniams darbuotojams.  Užgaišau Jūsų laiką ir dėmesį norėdamas atkreipti ne tik  Jūsų, bet ir sprendimus priimančiųjų Lietuvoje dėmesį apie susikaupusį „konsulinį pūlinį“, kurį būtina neatidėliotinai operuoti, siekiant pagerinti konsulinių paslaugų efektyvumą ir kokybę. Be abejonės, žmogiškasis faktorius, kiekvieno ambasados darbuotojo elgesys, o taip pat abipusė pagarba bei pasitikėjimu pagrįstas bendravimas tarp besikreipiančiojo į ambasadą ir jį priimančio valstybės tarnautojo yra esminė prielaida konsulinių paslaugų gerinimui. Aukščiau pateikti pavyzdžiai ir siūlymai tik parodo, kokios pataisos ir pakeitimai, mūsų nuomone,  turi būti atlikti, siekiant sukurti modernią ambasadą, gebančią pirmiausia išpildyti savo piliečių poreikius ir lūkesčius.

Pagarbiai,

Vygaudas Ušackas

Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje

[1] LR Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d.  nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.