10-ios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai Pietų Afrikos litvakų kultūros, atminties bei meno temomis
Spalio 6-7 d. Lietuvos ambasadoje Londone vyko jubiliejinės 10-osios Litvakų dienos. Dėl Covid-19 taikomų ribojimų programa vyko hibriniu būdu – į ambasados salėje vykstančius renginius buvo kviečiamas ribotas publikos skaičius, tačiau programą taip pat buvo galima stebėti internetu. Jau dešimt metų Londone organizuojamas renginys pritraukia vis didesnę Lietuvos žydų istorija ir kultūra besidominčią publiką. Per abi dienas nuotoliniu būdu prie renginių prisijungė apie 600 žiūrovų.
Šių metų renginio programos pagrindinė tema - Pietų Afrikos litvakų istorija bei kultūrinis palikimas. Ieškodami geresnio gyvenimo svetur XX a. pradžioje, daugybė litvakų paliko Lietuvą ir iškeliavo gyventi į Pietų Afriką. Tyrinėtojai teigia, kad būtent Lietuvos žydai sudarė didžiąją Pietų Afrikos žydų bendruomenės dalį, vieną labiausiai homogeniškų bendruomenių visoje žydų diasporoje. Šiemet surengti renginiai - Litvakų dienų atidarymo koncertas, du pranešimai, audiovizualinio projekto pristatymas bei dvi diskusijos – pritraukė platesnės geografijos žiūrovų: renginiai buvo stebimi įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose, taip pat Pietų Afrikoje, Izraelyje, JAV, Lietuvoje ir kitose šalyse.
Litvakų dienos buvo iškilmingai atidarytos violončelininko Gleb Pyšniak ir pianisto Roko Zubovo koncertu. Specialiai šiam renginiui muzikinį duetą subūrę žymūs Lietuvos muzikantai į programą „Legendos“ įtraukė iškilių, Lietuvai daug nusipelniusių, mus neseniai palikusių kompozitorių kūrinius: „Dvi Sulamitos Giesmės (Anatolijus Šenderovas), „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius...“ (Vidmantas Bartulis) ir „Sonata violončelei ir fortepijonui“ (Faustas Latėnas).
Renginio atidarymo metu, Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus pabrėžė kaip svarbu yra kalbėti ir reflektuoti apie sudėtingus istorinius etapus, būtent tam ir yra skirtos jau dešimt metų rengiamos Litvakų dienos Londone, kurių reikšmę liudija ir panašūs projektai, kuriuos pradėta rengti ir kitose valstybėse. Virtualiai žiūrovus pasveikino Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, Jungtinės Karalystės Europos kaimynystės ir Amerikos ministrė bei parlamento narė Wendy Morton bei specialusis pasiuntinys Holokausto temai Lordas Erick Picles.
Spalio 7 d., antrąją Litvakų renginio dieną atidarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Britanijos žydų tarybos viceprezidentas David Mendoza-Wolfson, po jų dalyviai galėjo stebėti Profesoriaus Antony Polonsky pranešimą apie Pietų Afrikos žydus, formavusius ne tik Profesoriaus gyvenimą bet ir prisidėjusius prie Pietų Afrikos valstybės kūrimosi pamatų.
Pirmoji diskusija vyko apie Litvaku paveldą Pietų Afrikoje. Joje apie Pietų Afrikos litvakų istoriją, savo santykį su Lietuva, Holokaustu ir Pietų Afrikos politine istorija kalbėjo žymūs Pietų Afrikoje gimę litvakų kilmės dalyviai: Londone gyvenantis psichoterapeutas John Schlapobersky, Pietų Afrikos žydų muziejaus direktorius Gavin Morris, aktyvistas ir buvęs Pietų Afrikos konstitucinio teismo teisėjas Albie Sachs bei Indijos ir žydų studijų tyrinėtojas Shimon Lev iš Izraelio.
Popietinėje dalyje buvo taip pat pristatyta Kaunas2022 su žydų istorijos tyrimais susijusi Atminties programa. Čia vyko audiovizualinio projekto “Muzikos kriauklė” premjera, kurią sukūrė lietuvių kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, o atliko daugiakultūris moterų kolektyvas Chromatikon (Aimee Birnbaum, Rūta Vitkauskaitė, Daryl Giuliano, Özlem Çelik, Jelena Makarova). Projektas kurtas remiantis Kaunas2022 surinktomis istorijomis apie dinamišką tarpukario Kauno muzikos sceną ir žydų kilmės muzikantus.
Po muzikinės dalies Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė pristatė Lietuvos žydų muziejaus naujo padalinio viziją “Lietuvos ryšys su pasauliu: kuriant Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejų.”
Antrosios renginio diskusijos, kurią moderavo kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau, metu buvo aptarta šiuolaikinė litvakų kultūra Pietų Afrikoje. Šioje diskusijoje dalyvavo Kaunas2022 vadovė Virginija Vitkienė, kuri pristatė Kauno atminties programą, susijusią su Kauno žydų prisiminimų archyvu bei šiuolaikinių Pietų Afrikos litvakų projektais Kaunas2022. Ji pasakojo apie vieno svarbiausių menininkų iš Pietų Afrikos William Kentridge parodą, kitais metais organizuojama Kaune. Savo naujai kuriamą Kauno kantatą trims šimtams muzikantų taip pat pristatė žymus Pietų Afrikos kompozitorius Philip Miller. Programoje dalyvavo Vilniuje spalio 8 d. parodą atidarysianti Londone gyvenanti Pietų Afrikos fotografė Jillian Edelstein ir lietuvių meno istorikė Karina Simonson.
Litvakų dienų proga, Lietuvos ambasados Londone vitrinoje taip pat atidaryta ir anglų kalba Lietuvoje neseniai išleistų žydų istorijai ir kultūrai skirtų knygų paroda.
Litvakų dienas Londone Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje organizavo kartu su Lietuvos kultūros atašė, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu, Žydų muzikos institutu Londone, Vilniaus Gaono žydų muziejumi, Europos literatūros tinklu, Pietų Afrikos žydų muziejumi, Trauminio streso klinika Londone, Kaunas2022. Renginį remia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Atidarymo koncerto įrašą rasite čia.
Diskusijų įrašą rasite čia.