Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

9-osios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai kolektyvinės atminties klausimais

Sukurta 2020.06.04 / Atnaujinta 2020.06.04 08:01
      9-osios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai kolektyvinės atminties klausimais
      9-osios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai kolektyvinės atminties klausimais
      9-osios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai kolektyvinės atminties klausimais
      9-osios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai kolektyvinės atminties klausimais
      9-osios Litvakų Dienos Londone kvietė atvirai diskusijai kolektyvinės atminties klausimais

      Penktadienį baigėsi tris dienas trukusios Litvakų dienos Londone, kurias šiemet dėl pandemijos teko perkelti į internetą. Jau 9-ajį kartą Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuojamas renginys populiarus tarp litvakiškų šaknų turinčių ar Lietuvos žydų istorija bei kultūriniu paveldu besidominčių londoniečių ir britų. 

      Šiemet neeilinėmis aplinkybėmis surengti renginiai -  Litvakų dienų atidarymo koncertas ir dvi virtualios diskusijos – pritraukė platesnės geografijos žiūrovų: renginiai buvo stebimi įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose, taip pat Prancūzijoje, Izraelyje, JAV, Brazilijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse.

      kitose šalyse.

       

      Šiemet Londono Litvakų dienos buvo skirtos kolektyvinės, istorinės atminties, Lietuvos santykio su žydiškuoju paveldu, jo kitimo per 30 nepriklausomybės metų, ypač per pastarąjį dešimtmetį, apmąstymui, aptariant pasiekimus, problemas ir iššūkius. 9-ųjų Litvakų dienų Londone temoms įkvėpimą suteikė šių metų progos – Vilniaus Gaonu vadinamo pasaulinės reikšmės rabino iš Vilniaus Elijo ben Saliamono Zalmano 300-asis jubiliejus, Lietuvoje 2020-ieji metai paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, Vilniaus Gaono jubiliejus įtrauktas į UNESCO 2020-2021 m. atmintinų datų sąrašą.

      Antrąją Litvakų dienų Londone dieną vykusioje virtualioje diskusijoje – “Ar Lietuva jau nuėjo reikšmingą kelią, priimdama šalies žydiškąjį paveldą kaip savastį?” (“Embracing its Jewish legacy: has Lithuania reached a milestone?”) – susitiko skirtingų kompetencijų mokslininkai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio – Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė, Lietuvos delegacijos atstovė Tarptautiniame Holokausto atminimo aljanse (IHRA) Kamilė Rupeikaitė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, Europos žydų istorijos tyrinėtoja ir žydų klasikinės raštijos specialistė Lara Lempertienė, VU TSPMI dėstytoja, istorinių traumų, atminties politikos ir kolektyvinės tapatybės klausimų tyrinėtoja Violeta Davoliūtė, archeologas, Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimų tarptautinės komandos vadovas Jon Seligman, Londono universiteto koledžo (UCL) moderniosios žydų istorijos profesorius Michael Berkowitz ir Brandeis universiteto Holokausto studijų emeritas profesorius Antony Polonsky, visi užsieniečiai - litvakai. Įvadiniame pranešime „Atkuriant žydiškojo Vilniaus koliažą“ Lietuvos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas apžvelgė kolektyvinės atminties padėtį Lietuvoje žydų kultūrinio paveldo ir Holokausto įsisąmoninimo požiūriu, optimistiškai žvelgdamas į ateitį, kurioje turėtų įsivyrauti dialoginė kultūra. Itin dinamiškoje, atviroje, pliuralistinėje ir daugybės žiūrovų klausimų sulaukusioje diskusijoje ekspertai dalijosi įžvalgomis pagal savo nevienareikšmes patirtis. Kalbant apie šimtmečius trukusios gyvybingos Lietuvos žydų istorijos grąžinimo į Lietuvos istorijos naratyvą procesus, skambėjo pozityvios gaidos, tikintis, kad tiek Lietuvos vyriausybės, tiek įvairių kultūros ir paveldo institucijų, pilietinės visuomenės domėjimasis ir pastangos veda į išties gilesnį, ne tik „proginį“, Lietuvos žydų istorijos suvokimą, įskaitant ir sudėtingiausius jos etapus, bei šios istorijos integravimą į šalies istorinę atmintį ir visuomenės sąmonę. Kad šie procesai tęstųsi, reikalingas kokybiškas švietimas, atviros ir dialoginės visuomenės stiprinimas, liberalios demokratijos puoselėjimas.

      Baigiamajame 9-ųjų Litvakų dienų Londone renginyje – gegužės 29 d. vykusioje dar vienoje virtualioje diskusijoje „Atminties parkai. Šiuolaikinis menas ir litvakų istorija“ („Memory Parks. Contemporary Art and Litvak Story“) įvyko įkvepiantis susitikimas tarp Holokaustą išgyvenusios Lietuvos šviesuolės profesorės Irenos Veisaitės, jos giminaitės, išeivio iš Lietuvos palikuonės, britų litvakės Jenny Kagan, neseniai Lietuvos pilietybę atgavusios pasaulinio garso  menininkės litvakės Esther Shalev-Gerz iš Paryžiaus ir dviejų kuratorių – KEKS 2022 vadovės Daivos Citvarienės iš Kauno ir Folksestone trienalės meno direktoriaus Lewis Biggs. Visi dalyviai džiaugėsi atvirėjančiu Lietuvos kultūros lauku, kuriame  visuomenės trauminių patirčių atminties įprasminimas darosi vis aktualesnis. Virtualiame susitikime aptartas litvakiškų šaknų turinčių menininkų įsitraukimas į Lietuvos meno erdvę ir svarbus indėlis, ne tik sugrąžinant Lietuvos žydų istorijos naratyvą, tačiau ir susiejant jį su šiuolaikinėje visuomenėje aktualiomis temoms.

      Litvakų dienos Londone šiemet buvo pradėtos gegužės 27 d. koncertu, skirtu prieš metus išėjusio vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių – Anatolijaus Šenderovo – atminimui ir visiems Lietuvos žydų šviesuoliams. 

       9-ąsias Litvakų dienas Londone Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje rengė kartu su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje, glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos kultūros ministerija, Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, Vilniaus Gaono žydų muziejumi, Vilniaus Universitetu, Europos literatūros tinklu, Londono universitetu koledžu. Litvakų dienas Londone rėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.​

      Visų trijų renginių įrašus galima pasižiūrėti Lietuvos Ambasados Jungtinėje Karalystėje youtube paskyroje:

      Naujienlaiškio prenumerata