Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Jungtinėms Tautoms deponuotas prisijungimo prie Ženevos Kelių eismo konvencijos instrumentas

Sukurta 2019.02.05 / Atnaujinta 2019.02.05 09:00
    Jungtinėms Tautoms deponuotas prisijungimo prie Ženevos Kelių eismo konvencijos instrumentas

    Vasario 4 dieną Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Audra Plepytė deponavo Lietuvos prisijungimo prie Kelių eismo konvencijos instrumentą. Lietuva tapo 98-ąja valstybe, prisijungusia prie šios svarbios Konvencijos. Šis prisijungimas reiškia, kad turintieji Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą įgis galimybę vairuoti šalyse, kurios yra ratifikavusios tik Ženevos Kelių eismo konvenciją ar prie jos prisijungusios.

    1949 metų rugsėjo 19 dieną Ženevoje priimta Kelių eismo konvencija 2018 metų spalio 2 dieną buvo ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Įstatymą dėl Kelių eismo konvencijos ratifikavimo, įsigaliojusį 2019 metų sausio 1 dieną.

    1991 metų lapkričio 20 dieną Lietuva ratifikavo 1968 metų Vienos konvenciją dėl kelių eismo, tačiau nebuvo ratifikavusi Ženevos konvencijos. Dėl to Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas negaliojo (arba galėjo negalioti priklausomai nuo valstybės nacionalinio reglamentavimo) užsienio valstybėse, ratifikavusiose tik Ženevos konvenciją (pvz., Australijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujojoje Zelandijoje, Tailande ir kt.), bet neratifikavusiose Vienos konvencijos. Pagal Jungtinių Tautų ekonominės komisijos informaciją, tokių šalių yra daugiau nei 50.

    Įsigaliojus Ženevos konvencijos ratifikaciniams raštams, bus pripažįstami Lietuvos Respublikoje ir šalyse, kurios ratifikavo tik Ženevos konvenciją (ar prie jos prisijungė), išduoti vairuotojo pažymėjimai. Vidaus reikalų ministerijai nustačius tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką, VĮ „Regitra“, kaip vairavimo teisę suteikianti ir šią teisę patvirtinančius dokumentus išduodanti institucija, galės išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, kurie šiuo metu Lietuvoje dar nėra išduodami. 

    Nuotraukos autorius: Win Khine

    Susijusios naujienos Visos naujienos »

    Liepos 3 dieną profesorius Dainius Pūras, baigiantis darbą Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisei į fizinę ir psichinę sveikatą poste, pristatė savo paskutinę ataskaitą Žmogaus teisių tarybos 44-ojoje sesijoje.

    Atstovybių naujienos »
    DSC_7961.jpg

    Birželio 2 dieną viceministras Neris Germanas dalyvavo tarptautinėje Saudo Arabijos ir Jungtinių Tautų (JT) surengtoje donorų Jemenui vaizdo konferencijoje, kurioje paskelbė apie Lietuvos sprendimą šiai šaliai skirti 100 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai. Parama bus pervesta į Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos Jemenui fondą.

    Daugiašaliai santykiai »
    aria ST.jpg

    Gegužės 8 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Estijos organizuotame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos neformaliame susitikime, skirtame kibernetiniam saugumui. Susitikime pagrindinis dėmesys skirtas  kibernetiniam stabilumui COVID-19 sąlygomis, konfliktų prevencijai ir valstybių pajėgumų stiprinimui kovai su kibernetinėmis grėsmėmis. Įžanginį žodį susitikime tarė Estijos Ministras Pirmininkas Jüri Ratas.

    JT Saugumo Taryba » Daugiašaliai santykiai » Ministerijos naujienos » Naujienos »

    Lietuva, siekdama prisidėti prie Jungtinių Tautų (JT) veiklos užtikrinant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms, skyrė trisdešimt tūkstančių eurų JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės biuro veiklai.

    Daugiašaliai santykiai » Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai »

    Balandžio 9 dieną Ženevoje (Šveicarijoje) vykusioje neformalioje diskusijoje su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet Lietuva bendruose pasisakymuose su kitomis valstybėmis išreiškė paramą žmogaus teisėmis pagrįstam atsakui į Covid-19 pandemiją ir paragino valstybes apsaugoti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą bei užtikrinti netrikdomą prieigą prie informacijos.

    Daugiašaliai santykiai »

    Lietuva, siekdama prisidėti prie tarptautinės bendruomenės atsako į COVID-19 krizę ir pabėgėlių, kaip vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių, problemas, skyrė lėšų humanitarinei pagalbai.

    Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai »